- spinduliuoti
- spinduliúoti, -iúoja, -iãvo J, Š; L
1. intr., tr. Sut, LL180, Rtr, DŽ tam tikrai energijai plisti linijomis, bangomis, skleisti spindulius: Yra žvaigždžių, kurios nespinduliuoja taip pastoviai kaip mūsų Saulė rš. Atomai šviesą ne tik spinduliuoja, bet ir ją sugeria rš. Dienos aiškios ir saulė šviesiai spinduliuoja TS1900,4-5. Spinduliuojanti nuo krosnių šilima NdŽ.
2. intr. prk. sklisti, plisti: Arctogeae yra aukštesnių žinduolių plitimo centras, iš kurio jie spinduliavo visomis kryptimis EncIX119.
3. intr. NdŽ, DŽ atmušti spindulius, švytėti, blizgėti: Spinduliuoja žydri ir mėlyni ežerai sp. Saulė meiliai šypsosi! Baltas sniegas spinduliuoj Vd. Kunigaikščio šviesus kardas kaip žaibas spinduliuoja A1885,281. Velykos spinduliúoja ant lubų, t. y. saulės atšvytulis pabalkiais JI167.
spinduliúojančiai adv.: Senasis Juozas, nelyginant burtininkas – tiesus ir spinduliuojančiai baltas – vaikščiodavo pavėsingom alėjom sp.4. tr. veikti spinduliais, švitinti: Vakar varė spinduliúoti, dar negana Rdn. | refl.: Po kraujo pylimo geriau nespinduliuoties Rdn. 5. intr. prk. linksmai, džiugiai atrodyti, reikšti džiugų nusiteikimą: Moteriškė atsistojo tiesi, džiaugsmu spinduliuojanti rš. Veidas švietė, spinduliavo S.Čiurl. Rūta, ir taip žvitri, po keleto konjako taurelių tiesiog spinduliavo rš. Didele paguoda, dvasine stiprybe spinduliavo laiškai iš tolimos Žemaitijos rš. \ spinduliuoti; išspinduliuoti; paspinduliuoti; perspinduliuoti; suspinduliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.